šeškininkas

šẽškininkas (-inykas), -ė smob. (1) 1. kas gaudo šeškus: Nu jūs, šẽškinykai, ar daug par žiemą prigaudėt šeškų? Rm. Šuva vis loja ir loja pervakar, gal jau šẽškinykai atejo paklaimėn Ds. Patys tie šẽškinykai (pusberniai, vaikai) Ėr. 2. Tie, kurie mokėjo [mokesčius] šeškų kailiais, buvo vadinami šeškininkais rš.